Išgirdę žodį „tvarumas“, žmonės dažnai pagalvoja apie saulės baterijas ar elektromobilius, o ne apie liofilizuotas braškes ar vaistų miltelius. Tačiau liofilizacija, arba džiovinimas šaltyje, nepastebimai daro didelį poveikį pramonės tvarumui. Nuo maisto atliekų mažinimo iki energijos suvartojimo tiekimo grandinėse sumažinimo – šis aukštųjų technologijų konservavimo metodas padeda tiek įmonėms, tiek vartotojams mažinti neigiamą poveikį planetai.
Iš esmės, liofilizacija pašalina vandenį iš produkto, išlaikydama jo struktūrą ir kokybę. Galbūt tai neatrodo kaip stulbinantis atradimas, tačiau praktikoje tai turi didžiulį poveikį, ypač atliekų mažinimo srityje. Pavyzdžiui, maistas. Kiekvienais metais išmetama milijonai tonų šviežių produktų, nes jie sugenda dar nepasiekę vartotojų. Naudojant liofilizaciją, vaisiai ir daržovės, kurie yra visiškai tinkami vartoti, bet turi nedidelių defektų arba artėja jų galiojimo laikas, gali būti konservuojami, o ne išmetami. Todėl į sąvartynus patenka mažiau atliekų, o apyvartoje lieka daugiau maisto produktų.
Tačiau tai ne tik maisto atliekos – tai taip pat pakuotės, transportavimas ir sandėliavimas. Liofilizuoti produktai yra žymiai lengvesni už pirminius produktus. Mažesnis svoris reiškia mažesnį degalų suvartojimą transportavimo ir platinimo metu. Įmonėms, kurios transportuoja produktus iš vieno žemyno į kitą, tai reiškia mažesnį anglies dioksido išmetimą į atmosferą. Be to, liofilizuoti produktai nereikalauja šaldymo, juos galima laikyti ir transportuoti nenaudojant energiją eikvojančios šaldymo grandinės logistikos, dėl kurios produktai greitai genda.
Dar vienas dažnai nepastebimas privalumas yra produkto ilgaamžiškumas. Nesvarbu, ar tai vaistinis preparatas, maisto papildas, ar vaisių užkandis, ilgesnis galiojimo laikas reiškia, kad daugiau produktų nebus išmesti į šiukšlių dėžę. Tai itin svarbu sveikatos priežiūros įstaigose. Liofilizuoti vaistai ir vakcinos gali būti saugiai laikomi kelerius metus neprarandant jų savybių, o tai yra itin svarbu atokiose vietovėse, kuriose šaldymo įranga nėra prieinama.
Net gamybos srityje liofilizacija siūlo keletą tvarių privalumų. Nors procesas yra sudėtingas, jį optimizavus gali būti pasiektas didelis efektyvumas. Dėl to nereikia naudoti stiprių cheminių konservantų, kurie dažnai kelia aplinkosaugos problemų gamybos ir šalinimo metu. Be to, galutinis produktas išlaiko didžiąją dalį savo pradinės vertės – skonį, maistines medžiagas ar biologinį veikimą – todėl dažnai nereikia naudoti priedų ar perdirbti produkto.
Kaip ir bet kuris kitas pramoninis procesas, liofilizacija naudoja energiją. Tačiau, atsižvelgiant į atliekų, maisto produktų gedimo, šaldymo ir neefektyvaus transportavimo poveikį aplinkai, liofilizacija dažnai yra ekonomiškesnis sprendimas. Be to, įranga tampa vis efektyvesnė, technologijos tobulėja, todėl tvarumo privalumai tik didėja.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame atliekų mažinimas ir išteklių tausojimas yra nebe pasirinkimas, o būtinybė, liofilizacija tampa ne tik konservavimo metodu, bet ir pažangiu, į ateitį orientuotu įrankiu, padedančiu kurti tvaresnę ateitį.
