Ištikus nelaimei – uraganui, žemės drebėjimui, pandemijai ar karui – greitis, efektyvumas ir patikimumas reiškia skirtumą tarp gyvybės ir mirties. Tokiomis akimirkomis atsargos turi būti pristatomos greitai, patikimai saugomos ir išlikti veiksmingos net ekstremaliomis sąlygomis. Liofilizacija arba džiovinimas šalčiu, atlieka labai svarbų vaidmenį, kad tai būtų įmanoma.
Vienas didžiausių iššūkių teikiant pagalbą nelaimių atveju – išsaugoti maisto produktų ir vaistų integralumą juos transportuojant. Švieži produktai greitai genda, šaldytuvuose laikomoms prekėms reikia nuolatinės energijos, o daugelis vaistų praranda savo veiksmingumą, jei nėra griežtos temperatūros kontrolės. Krizių zonose elektra dažnai būna nepatikima arba jos visiškai nėra. Džiovinimas šaldymo būdu yra būdas visiškai apeiti šias kliūtis.
Pašalinus vandenį ir išsaugojus pirminę produkto struktūrą, liofilizuojant sukuriami produktai, kurie kambario temperatūroje išlieka stabilūs mėnesius ar net metus. Tai reiškia, kad pagalbos agentūros gali saugoti ir paskirstyti didelius kiekius maisto, maisto papildų ar medicininių reikmenų, nesibaimindamos, kad jie suges. O atėjus laikui jas panaudoti, greitai įpylus švaraus vandens, jos vėl įgauna pirminę formą.
Ši technologija neįkainojama teikiant pagalbą maisto produktais. Liofilizuotas maistas yra lengvas, kompaktiškas ir turtingas maistinių medžiagų. Vienas padėklas su liofilizuotais maisto daviniais gali pamaitinti kur kas daugiau žmonių nei toks pat kiekis konservuotų ar šviežių produktų, o transportavimo išlaidos yra mažesnės, nes iš daugumos maisto produktų pašalinama sunkiausia jų dalis – vanduo. Pagalbos komandos gali gabenti daugiau maisto produktų kiekvienoje siuntoje, todėl pagalba greičiau pasiekia daugiau žmonių.
Tokie pat privalumai galioja ir vaistams. Vakcinas, antibiotikus ir kitus gyvybę saugančius vaistus galima stabilizuoti liofilizuojant, kad jų nereikėtų šaldyti. Tai ypač svarbu atokiose ar atkirstose vietovėse, kur neįmanoma užtikrinti šaldymo grandinės logistikos. Pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos metu buvo ieškoma būdų, kaip pagerinti vakcinų platinimą mažai išteklių turinčiose vietovėse.
Net ir ne didelių nelaimių atveju liofilizuotos atsargos yra svarbi pasirengimo ekstremalioms situacijoms dalis. Ligoninės, vyriausybės ir humanitarinės organizacijos kaupia liofilizuotų maisto produktų, kūdikių mišinių, kraujo plazmos ir medikamentų atsargas, kurias galima greitai panaudoti krizių metu. Kariniai daliniai jais pasikliauja lauko operacijose, o kosmoso agentūros juos naudoja astronautams – tai įrodo, kad šia technologija galima pasitikėti pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis.
Žinoma, liofilizacija nėra stebuklinga priemonė. Rehidratacijai vis dar reikia švaraus vandens, o pirminiam apdorojimui reikalingos specializuotos patalpos. Tačiau dėl gebėjimo smarkiai pailginti galiojimo laiką ir sumažinti logistines kliūtis ši technologija yra viena patikimiausių ekstremaliųjų situacijų planavimo priemonių.
Esant stabiliai padėčiai, liofilizacija gali atrodyti kaip patogumas. Krizės metu jis tampa gelbėjimosi ratu – tyliai užtikrina, kad nutikus neįtikėtinam įvykiui pagalba būtų suteikta ne tik greitai, bet ir tokia forma, kuri yra saugi, veiksminga ir paruošta naudoti.
